Politinė platforma

Būs­to krizė yra tiesiogi­nis vyr­i­ausy­bės poli­tikos rezul­tatas. Tai nėra atsi­tik­t­inu­mas ar “Die­vo veiks­mas”. Tai tiesiogi­nis ir vien­in­telis gal­i­mas aiškaus Vyr­i­ausy­bės pasirinki­mo rezul­tatas, t. y. atsisakyti val­sty­binių būstų staty­bos.

Tokio pasirinki­mo ištakos — dar aštun­to­jo dešimt­mečio pradžio­je įsi­galėjusi M. Thatch­ery­tės ide­ologi­ja, pagal kurią pagrin­di­nis žmo­gaus por­eikis ir teisė į stogą virš galvos, neat­sižvel­giant į žmogiškąsias pasekmes, yra laiko­ma pel­no siekiančia preke, net­gi pra­ban­ga. Nuo to laiko visos vyr­i­ausy­bės par­ti­jos pri­tarė šiai ide­ologi­jai tiek, kad vietos valdžios insti­tu­ci­jos neteko būs­to staty­bos gebėjimų, įgūdžių ir ištek­lių, reikalingų tikram vieša­jam būs­tui statyti ir prižiūrėti. Vietoj to jie visiškai atsisakė šios viešo­sios gėry­bės ir per­davė ją gob­ši­am “pel­no siekianči­am” pri­vači­am sek­to­riui, kuris visiškai nesirūpina ben­druo­ju gėriu ar socialini­ais por­eiki­ais.

Dešimt­mečius besi­laikant šios kraš­tutinės dešin­io­sios ide­ologi­jos, liko tik nedidelis val­sty­binių būstų fon­das. Tuo tarpu dabar yra jaunų žmonių kar­tos, kurių lūkesči­ai turėti nuosavą būstą tapo tik neį­gyven­d­i­na­ma sva­jone, kurią jie įgyven­d­i­na iki 20, 30 ir net 40 metų, kol gyve­na keistą gyven­imą, prik­lausy­da­mi nuo tėvų ar kitų šeimos nar­ių, nors turėtų gyven­ti savarankiškai. Yra dau­gy­bė kitų keistų ir než­moniškų šios ide­ologi­jos pasek­mių:

• Išsiskyru­sios ir išsiskyru­sios poros priver­stos gyven­ti kar­tu
• “Couch­surf­ing” ir priver­stinės prik­lau­somy­bės nuo namų kultūra
• Žmonės priver­sti gyven­ti ne visą dar­bo dieną, o tai turi rimtų pasek­mių sveikatai ir aplinkai.
• Šokiruo­jan­tis benamys­tės, įskai­tant vaikų benamys­tę, lygis gri­au­na žmonių gyven­imus ir sukuria než­moniškas gyven­i­mo sąly­gas, neatitinkančias civ­i­lizuo­tos visuomenės reikalav­imų.

Air­i­jai reikalin­ga plataus mas­to val­sty­binių namų staty­bos pro­gra­ma, kuri sudary­tų konkuren­ci­ją godži­am pri­vači­am būs­to tieki­mo sek­to­riui. Tai turės dve­jopą būt­iną poveikį — padidės pasiūla ir sumažės sąnau­dos, todėl bus sušvel­nin­ta būs­to krizė. Cen­tral­izuo­tai ir per vietos valdžios insti­tu­ci­jas įgyvend­i­nus tok­ią viešųjų namų aprūpin­i­mo pro­gramą mūsų žmonių priežiūra ir gyvy­bingų funkcional­ių ben­druomenių atkūri­mas tap­tų svarbesni už šian­di­en­inį nevykusį būs­to mod­elį, kuris grindžia­mas tik pel­nu ir M. Thatch­ery­tės ide­ologi­ja.

Viso­je Europo­je gali būti ir daž­nai yra įgyven­d­i­na­ma gera visuomenės sveikatos poli­ti­ka, o tok­ie pavyzdži­ai, kaip Viena, yra pavyzdys, kurio gal­ime siek­ti. Turime atsisakyti skaldančios ide­ologi­jos būs­to sri­ty­je ir dabar statyti viešu­o­sius būs­tus. Niekas kitas negali padėti išspręsti ekstremalios situaci­jos.

Dauge­lis dirbančių žmonių ir šeimų mano, kad jų dar­bo užmoke­stis neatitin­ka pragyven­i­mo išlaidų, infliaci­jos, nuo­mos ir nekil­no­jamo­jo tur­to kainų bei sparči­ai augančių energi­jos ir trans­porto išlaidų. Dar­buo­to­jų teisių požiūriu Air­i­ja yra atsi­likusi nuo kitų ES šal­ių, pavyzdžiui, Vok­i­eti­jos, Prancūz­i­jos, Bel­gi­jos, Nyder­landų ir Ispani­jos. Net kai kuriose Jung­tinių Val­sti­jų val­sti­jose lei­džia­ma nau­do­tis tokiomis dar­buo­to­jų dery­bų teisėmis, kok­ių neturi dauge­lis Air­i­jos dar­buo­to­jų. Didžio­jo­je Bri­tani­jo­je tori­ai numa­to kolek­tyvinių dery­bų teis­es pri­vači­a­jame sek­to­ri­u­je.

Bet ne Air­i­jo­je!

Kai dar­buo­to­jai gali teisė­tai susivienyti viso­je Europo­je ir net vieša­jame sek­to­ri­u­je, jie gali veiksmin­giau apsaugoti savo paja­mas ir pragyven­i­mo šal­tinius. Tači­au šios pagrind­inės teisės daugeliui dar­buo­to­jų čia keis­tai nesuteiki­amos. Tai lemia nesaugų dar­bą, mažą dar­bo užmoke­stį, “skur­dą darbe” ir didelį pik­t­naudži­av­imą bei kančias viso­je dar­bo rinko­je.

Nese­ni­ai lanki­ausi ir apžiūrė­jau Euro­pos Par­la­men­tą. Tarp visų klausimų, kuri­u­os Par­la­men­tas sprendžia ir kurie yra akcen­tuo­ja­mi kelionė­je, niekur nepam­inė­tos dar­buo­to­jų teisės. Tarp visų išvardytų Euro­pos Par­la­men­to nar­ių pro­fe­si­jų nėra nė vieno pro­fesinės sąjun­gos nario. Nem­anau, kad per ankstes­nę penker­ių metų kaden­ci­ją kuris nors Air­i­jos europar­la­men­taras būtų sprendęs klausimą, susi­jusį su siaub­in­gomis Air­i­jos dar­buo­to­jų teisėmis pagal ES stan­dar­tus. Tai neteisin­ga ir tai reikia sku­bi­ai spręsti.

Vis dėl­to Euro­pos Sąjun­ga siekia did­in­ti kolek­tyvinių dery­bų vaid­menį visame žemyne. Air­i­ja prieši­nasi. Būdamas jūsų Euro­pos Par­la­men­to nar­iu Dubline, didži­u­o­siu­osi, kad atsto­vau­ju Air­i­jos dar­buo­to­jams, atkreip­damas dėmesį į jų “trūk­sta­mas teis­es” Euro­pos Par­la­mente, ir tuo pačiu metu Air­i­jo­je pabrėšiu, kad Euro­pos dar­buo­to­jų teisių pažan­ga turi būti visiškai rat­i­fikuo­ta ir taiko­ma Air­i­jo­je be tolesnio del­si­mo, išsisuk­inėji­mo ar pasiteisin­imų.

Atėjo laikas Air­i­jos dar­buo­to­jų var­du šį klausimą spręsti Euro­pos Par­la­men­to nar­iui iš Air­i­jos, o aš turiu patir­ties ir žinių, kad galėči­au tai padary­ti jūsų var­du.

Būsi­mas tek­stas

Kadan­gi esu išgyvenusi vėžį, taip pat ir dėl šeimyninių priežasčių, esu gerai susi­paži­nusi su mūsų sveikatos priežiūros sis­tema. Tai neveik­sni sis­tema, kuri­o­je dir­ba sunki­ai dirban­tys ir atsi­davę slau­gy­to­jai, sprendžiantys ne nuo jų prik­lau­sančias prob­le­mas taip gerai, kaip tik gali. Dis­funkci­jos priežastis vėl­gi yra ide­ologinė. Priemonė yra aki­vaiz­di ir Air­i­jos gyven­to­jai ją jau patvirti­no.

Mes bal­savome už vieno lygio sveikatos priežiūros sis­temą, kuri būtų nemoka­ma ir teikia­ma tik pagal sveikatos priežiūros por­eik­ius, o ne pagal kok­ius nors kitus veik­snius, ir mums buvo pažadė­ta tokia sis­tema. Niekas neturėtų mir­ti ar lik­ti ser­gan­tis dėl to, kad neturi sveikatos priežiūros paslaugų, kurias galėtų gau­ti, jei tik turėtų dau­giau pinigų ar pri­vatų sveikatos draudimą. Tai nepado­ru­mas. Visos par­ti­jos žadėjo esminę mūsų sis­te­mos refor­mą, tači­au nė viena iš jų jos neįvykdė. Tai šiurkš­tus juos išrinkusių žmonių manda­to pažei­di­mas.

“Slain­te­care” turi būti teikia­ma pir­meny­bė ir įgyven­d­i­na­ma tarp­par­tiniu pagrindu mums visiems. Mūsų žmonių sveika­ta yra per­ne­lyg svar­bi, kad prik­lausytų nuo poli­tinių rietenų ar netinkamo pel­no moty­vo, kuris kar­tais lemia, kas gyve­na, o kas mirš­ta, atsižvel­giant į tai, kaip gerai gyve­na žmonės. Tai turi liautis.

Būs­to krizė yra tiesiogi­nis vyr­i­ausy­bės poli­tikos rezul­tatas. Tai nėra atsi­tik­t­inu­mas ar “Die­vo veiks­mas”. Tai tiesiogi­nis ir vien­in­telis gal­i­mas aiškaus Vyr­i­ausy­bės pasirinki­mo rezul­tatas, t. y. atsisakyti val­sty­binių būstų staty­bos.

Tokio pasirinki­mo ištakos — dar aštun­to­jo dešimt­mečio pradžio­je įsi­galėjusi M. Thatch­ery­tės ide­ologi­ja, pagal kurią pagrin­di­nis žmo­gaus por­eikis ir teisė į stogą virš galvos, neat­sižvel­giant į žmogiškąsias pasekmes, yra laiko­ma pel­no siekiančia preke, net­gi pra­ban­ga. Nuo to laiko visos vyr­i­ausy­bės par­ti­jos pri­tarė šiai ide­ologi­jai tiek, kad vietos valdžios insti­tu­ci­jos neteko būs­to staty­bos gebėjimų, įgūdžių ir ištek­lių, reikalingų tikram vieša­jam būs­tui statyti ir prižiūrėti. Vietoj to jie visiškai atsisakė šios viešo­sios gėry­bės ir per­davė ją gob­ši­am “pel­no siekianči­am” pri­vači­am sek­to­riui, kuris visiškai nesirūpina ben­druo­ju gėriu ar socialini­ais por­eiki­ais.

Dešimt­mečius besi­laikant šios kraš­tutinės dešin­io­sios ide­ologi­jos, liko tik nedidelis val­sty­binių būstų fon­das. Tuo tarpu dabar yra jaunų žmonių kar­tos, kurių lūkesči­ai turėti nuosavą būstą tapo tik neį­gyven­d­i­na­ma sva­jone, kurią jie įgyven­d­i­na iki 20, 30 ir net 40 metų, kol gyve­na keistą gyven­imą, prik­lausy­da­mi nuo tėvų ar kitų šeimos nar­ių, nors turėtų gyven­ti savarankiškai. Yra dau­gy­bė kitų keistų ir než­moniškų šios ide­ologi­jos pasek­mių:

• Išsiskyru­sios ir išsiskyru­sios poros priver­stos gyven­ti kar­tu
• “Couch­surf­ing” ir priver­stinės prik­lau­somy­bės nuo namų kultūra
• Žmonės priver­sti gyven­ti ne visą dar­bo dieną, o tai turi rimtų pasek­mių sveikatai ir aplinkai.
• Šokiruo­jan­tis benamys­tės, įskai­tant vaikų benamys­tę, lygis gri­au­na žmonių gyven­imus ir sukuria než­moniškas gyven­i­mo sąly­gas, neatitinkančias civ­i­lizuo­tos visuomenės reikalav­imų.

Air­i­jai reikalin­ga plataus mas­to val­sty­binių namų staty­bos pro­gra­ma, kuri sudary­tų konkuren­ci­ją godži­am pri­vači­am būs­to tieki­mo sek­to­riui. Tai turės dve­jopą būt­iną poveikį — padidės pasiūla ir sumažės sąnau­dos, todėl bus sušvel­nin­ta būs­to krizė. Cen­tral­izuo­tai ir per vietos valdžios insti­tu­ci­jas įgyvend­i­nus tok­ią viešųjų namų aprūpin­i­mo pro­gramą mūsų žmonių priežiūra ir gyvy­bingų funkcional­ių ben­druomenių atkūri­mas tap­tų svarbesni už šian­di­en­inį nevykusį būs­to mod­elį, kuris grindžia­mas tik pel­nu ir M. Thatch­ery­tės ide­ologi­ja.

Viso­je Europo­je gali būti ir daž­nai yra įgyven­d­i­na­ma gera visuomenės sveikatos poli­ti­ka, o tok­ie pavyzdži­ai, kaip Viena, yra pavyzdys, kurio gal­ime siek­ti. Turime atsisakyti skaldančios ide­ologi­jos būs­to sri­ty­je ir dabar statyti viešu­o­sius būs­tus. Niekas kitas negali padėti išspręsti ekstremalios situaci­jos.

Dauge­lis dirbančių žmonių ir šeimų mano, kad jų dar­bo užmoke­stis neatitin­ka pragyven­i­mo išlaidų, infliaci­jos, nuo­mos ir nekil­no­jamo­jo tur­to kainų bei sparči­ai augančių energi­jos ir trans­porto išlaidų. Dar­buo­to­jų teisių požiūriu Air­i­ja yra atsi­likusi nuo kitų ES šal­ių, pavyzdžiui, Vok­i­eti­jos, Prancūz­i­jos, Bel­gi­jos, Nyder­landų ir Ispani­jos. Net kai kuriose Jung­tinių Val­sti­jų val­sti­jose lei­džia­ma nau­do­tis tokiomis dar­buo­to­jų dery­bų teisėmis, kok­ių neturi dauge­lis Air­i­jos dar­buo­to­jų. Didžio­jo­je Bri­tani­jo­je tori­ai numa­to kolek­tyvinių dery­bų teis­es pri­vači­a­jame sek­to­ri­u­je.

Bet ne Air­i­jo­je!

Kai dar­buo­to­jai gali teisė­tai susivienyti viso­je Europo­je ir net vieša­jame sek­to­ri­u­je, jie gali veiksmin­giau apsaugoti savo paja­mas ir pragyven­i­mo šal­tinius. Tači­au šios pagrind­inės teisės daugeliui dar­buo­to­jų čia keis­tai nesuteiki­amos. Tai lemia nesaugų dar­bą, mažą dar­bo užmoke­stį, “skur­dą darbe” ir didelį pik­t­naudži­av­imą bei kančias viso­je dar­bo rinko­je.

Nese­ni­ai lanki­ausi ir apžiūrė­jau Euro­pos Par­la­men­tą. Tarp visų klausimų, kuri­u­os Par­la­men­tas sprendžia ir kurie yra akcen­tuo­ja­mi kelionė­je, niekur nepam­inė­tos dar­buo­to­jų teisės. Tarp visų išvardytų Euro­pos Par­la­men­to nar­ių pro­fe­si­jų nėra nė vieno pro­fesinės sąjun­gos nario. Nem­anau, kad per ankstes­nę penker­ių metų kaden­ci­ją kuris nors Air­i­jos europar­la­men­taras būtų sprendęs klausimą, susi­jusį su siaub­in­gomis Air­i­jos dar­buo­to­jų teisėmis pagal ES stan­dar­tus. Tai neteisin­ga ir tai reikia sku­bi­ai spręsti.

Vis dėl­to Euro­pos Sąjun­ga siekia did­in­ti kolek­tyvinių dery­bų vaid­menį visame žemyne. Air­i­ja prieši­nasi. Būdamas jūsų Euro­pos Par­la­men­to nar­iu Dubline, didži­u­o­siu­osi, kad atsto­vau­ju Air­i­jos dar­buo­to­jams, atkreip­damas dėmesį į jų “trūk­sta­mas teis­es” Euro­pos Par­la­mente, ir tuo pačiu metu Air­i­jo­je pabrėšiu, kad Euro­pos dar­buo­to­jų teisių pažan­ga turi būti visiškai rat­i­fikuo­ta ir taiko­ma Air­i­jo­je be tolesnio del­si­mo, išsisuk­inėji­mo ar pasiteisin­imų.

Atėjo laikas Air­i­jos dar­buo­to­jų var­du šį klausimą spręsti Euro­pos Par­la­men­to nar­iui iš Air­i­jos, o aš turiu patir­ties ir žinių, kad galėči­au tai padary­ti jūsų var­du.

Būsi­mas tek­stas

Kadan­gi esu išgyvenusi vėžį, taip pat ir dėl šeimyninių priežasčių, esu gerai susi­paži­nusi su mūsų sveikatos priežiūros sis­tema. Tai neveik­sni sis­tema, kuri­o­je dir­ba sunki­ai dirban­tys ir atsi­davę slau­gy­to­jai, sprendžiantys ne nuo jų prik­lau­sančias prob­le­mas taip gerai, kaip tik gali. Dis­funkci­jos priežastis vėl­gi yra ide­ologinė. Priemonė yra aki­vaiz­di ir Air­i­jos gyven­to­jai ją jau patvirti­no.

Mes bal­savome už vieno lygio sveikatos priežiūros sis­temą, kuri būtų nemoka­ma ir teikia­ma tik pagal sveikatos priežiūros por­eik­ius, o ne pagal kok­ius nors kitus veik­snius, ir mums buvo pažadė­ta tokia sis­tema. Niekas neturėtų mir­ti ar lik­ti ser­gan­tis dėl to, kad neturi sveikatos priežiūros paslaugų, kurias galėtų gau­ti, jei tik turėtų dau­giau pinigų ar pri­vatų sveikatos draudimą. Tai nepado­ru­mas. Visos par­ti­jos žadėjo esminę mūsų sis­te­mos refor­mą, tači­au nė viena iš jų jos neįvykdė. Tai šiurkš­tus juos išrinkusių žmonių manda­to pažei­di­mas.

“Slain­te­care” turi būti teikia­ma pir­meny­bė ir įgyven­d­i­na­ma tarp­par­tiniu pagrindu mums visiems. Mūsų žmonių sveika­ta yra per­ne­lyg svar­bi, kad prik­lausytų nuo poli­tinių rietenų ar netinkamo pel­no moty­vo, kuris kar­tais lemia, kas gyve­na, o kas mirš­ta, atsižvel­giant į tai, kaip gerai gyve­na žmonės. Tai turi liautis.